šalna

šalnà sf. (4) K, Šn, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ; H, R, MŽ, N, M, L, šal̃nos pl. (4) 1. KBII81, MitI234(Šd), GTŽ nedidelis pavasario ar rudens pašalimas naktį: Šalta šįryt, vos ne pro šalną (vos ne šalna) Erž. Buvo šalnà, baltavos visur Rud. Šalnà kela purvo žemę Krš. Vakar šalnà buvo, pieva net balta gražiai buvo, net šiugždėjo Pv. Jei nesiliaus tos šalnos, neleis obeleles pražysti LKT47(Trkn). Pagretom antra šalnà griebė [daržus], jau blogai Erž. Šal̃nos buvo keturias dienas paeiliu Krs. Ant šalnų̃ nešėm, anta pabalių tiesėm [audeklus], vis naktimi Kpč. Didi šalnà gadina rugius, neprinokusius ogurklus, žirnius J. Nugadino žiedus šalnà Žl. Jeigu šalnos pačiups, neprieis dobilai Erž. Šalna pakando žiedus Ad. Pavirino šalna SD284. Šalnà ažkando linus Š. Gal agurkai kap žolėj, tai nesušals, kad ir šalnà? Pv. Kai alyvos žydi, sėk agurkus – šalnų̃ nebebus Grž. Šalna šalo muno žiedelius StnD18. Šalnà pašalo, giedra pagiedrėjo mano žalias rūteles JV174. Šalna kanda žiedužėlius, vėtra laužo šakutėles LTR(Grv). Šalna šąla, gruodai bąla ant mano žirgelio LTR(Mrj). Šalna šaldo man kojeles ir baltas rankeles LTR(Mrk). O šalna šalnelė! šaltoji žiemelė! brolelis balnojo bėrąjį žirgelį StnD3. Šalnẽlė šalo, raselė krito vis ant mano rūtelių, rūtų vainikėlio JD536. Jei šalnelė nevytins žiedelių, tai sirpinsiu raudonas uogeles LTR(Dkk). Šalnẽlė nukąs paparčio žiedą Drsk221. Aš (ąžuolas) šalnelės nebijosiu, per naktį išsprogsiu Dkš. Čia ne šalnà, tik šalnùkė Prn. Šiąnakt jau buvo šalniùkė Pc. Vietom jau šalnìkė Rmš. Buvo gal šalneliõtė kokia, gal pavodino [sodams] Sug. Šįryt žmonės šnekėjo, kad mažytė šalnỹtė buvo Snt. | prk.: Širdis šalnų pakąsta S.Nėr. O senatvėje šalnelė dažnas svečias, bežiūrint nupurtins baigiantį žydėti žiedą rš. Yra šalna, kuri varpą ižganymo mūsų nukanda SE185. ^ Lendi kaip šalnà po stogo Krž. Ieškok dilgynių po šalnos! (per vėlu) J.Balt. O kad jį šalnà! (keik.) Skr. Jisai ateina ir vėl išlekia kai šalnà (labai greitai) Skp. Koks te jų darbas: kur kliūva, kur nekliūva, pereina kai šalnà Vžns. Tėvo visi bijo kaip šalnõs Všk. Kaip šal̃nai – mun visur negerai Grd. 2. pl. laikas, kai naktimis kiek pašąla: Pavasarė[je] yra paparčių šalnų̃, rudenį – rugienų šalnų̃ Plt. Nepabengsi bulbes nukasti, – jau ateina šal̃nos Sd. Jau prasidėjo šal̃nos, tokios rasos šaltos, kojom šalta Dj. Po šalnų̃ užkerta pagada, tada bulbėm pakenkia Mrc. Anksti šal̃nos buvo, tai neprėjo riešutai Slm. Kai šal̃nos, tai šalniniai baravykai auga, tokie juodom galvom Dkšt. Gluosniai su šalnom pražydo; karštos vasaros ženklas sp. Kai po šalnų pradės žydėt alyvos, lakštingala negali nečiulbėti S.Nėr. 3. R290, MŽ388, LsB365, LKT289(Ker) [i]šarma, šerkšnas: Visi stogai, pievos ir žemė buvo padengta šalna A.Vien. Ant žolės šalna užsidėjusi J.Paukš. Karvės su šalnà priryta žolės, ir išsimetė Ktk. Sutrūko mano šliurės, tai basas an šalnų̃ Slv. Šokit, mergos, šokit basos – anei šal̃nos, anei rasos (d.) Upn. Kelia mane anksti rytą, dar šalnẽlė nenukrito (d.) Bgs. Mažas kaip šalna ant žemės BB2Moz16,14. Jisai barsto šalnas kaip pelenus CII569. Jis iškrečia šalną ant žemės kaip druską BbSir43,21. ^ Reik darbo žiūrėti, o jeigu mėtysias kaip šalnà patoriais, nieko neturės Krž. Ko tu te trepsi kap šuva an šalnõs? Mrc. 4. SD¹83, LKKXI153(Zt), Antz, Ob, Antr šaltis, šalimas: Žiema buvo, šalnà didelė Lz. O drūtos šal̃nos buvo! Nmč. Nu tai jau an šalnõs saulė raudona Pst. Regỹ (žiūrėk), varna medy – jau bus šalnõs Ad. Šalta, tai jau jis nuo šalnõs skubinas, kad nesušaltum̃ Pb. Aštuoni laipsniai šalnõs Ad. Vasario mėnuo koks buvo, sniegas nupliko, nė kokios šalnẽlės nebuvo Jdr. Kur asils ir jautis, bernelį pajautęs, ant jo šalnoj kvėpavo, šildė viešpatį savo SGI62.